Medelyno gyvenamojo rajono detaliojo plano koncepcijos brėžinys
Susitikimo dalyviai vieningai sutarė, kad ši teritorija turi
visas galimybes ateityje tapti vienu patraukliausių gyvenamuoju rajonu
šiaurinėje miesto dalyje, nes yra lengvai pasiekiama (išsidėsčiusi šalia
pagrindinių miesto gatvių ir viešojo transporto maršrutų), jos inžinerinis
įrengimas yra ganėtinai nesudėtingas (aplink teritoriją jau yra dauguma
inžinerinių tinklų), o gretimybėje esančios gamtinės teritorijos pasižymi
aukštu rekreaciniu potencialu. Todėl pagrindinis miesto savivaldybės tikslas
turėtų būti įsisavinti šią neužstatytą teritoriją ir sukurti prielaidas
klaipėdiečiams apsigyventi kokybiškoje aplinkoje, nesikraustant už miesto ribų.
Tačiau, tokio dydžio teritorijų (apie 50 ha) vystymas reikalauja ypatingų
sprendimų. Pirmiausia, savivaldybės ir potencialių nekilnojamojo turto
vystytojų darbo koordinavimo, kuris užtikrintų nuoseklų statinių,
infrastruktūros bei bendro naudojimo erdvių plėtojimą. Todėl susitikime
daugiausia dėmesio skirta šiems teritorijos planavimo ir vystymo aspektams:
kvartalo vystymo proceso administravimo modeliui, sklypų formavimo principams,
inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros įrengimui.
Susitikime dalyvavę nekilnojamojo turto vystytojų atstovai
sutarė, kad dėl didelio teritorijos ploto bandyti ją vystyti vienu metu –
rizikinga bei neracionalu. Buvo pasiūlyta procesą skaidyti į atskirus etapus.
Pavyzdžiui, teigta, kad projekto patrauklumas išaugtų tuomet, jei detaliojo
plano sprendiniuose būtų numatytas teritorijos skaidymas į ne didesnius nei 5
ha ploto kvartalus ar sklypus. Vystytojų atstovai, remdamiesi savo patirtimi,
taip pat pabrėžė, jog vykdant ilgalaikius nekilnojamojo turto vystymo projektus
būtina laikytis patvirtintos teritorijos urbanistinės koncepcijos ir vengti
žalingų plano sprendinių keitimo jo įgyvendinimo eigoje. Tik griežtai laikantis
pirminės gyvenamojo rajono suplanavimo idėjos, bus galima išvengti nepagrįsto
teritorijos užstatymo rodiklių (aukštingumo, tankumo ir intensyvumo) didėjimo
ar bendro naudojimo erdvių ploto mažėjimo – priežasčių, dėl ko dažniausiai
nukenčia tokio masto projektų prestižas, ilgainiui krenta jose pastatyto būsto
vertė.
LASKAO atstovai atkreipė dėmesį, kad patvirtintoje
teritorijos detaliojo plano koncepcijoje numatytas gana žemas bendras
teritorijos užstatymo intensyvumo rodiklis. Architektai pasiūlė apsvarstyti
galimybę kai kuriose gyvenamosiose zonose rodiklį didinti (iki 0,8), kartu
numatant dalyje teritorijos statyti socialinį ar municipalinį būstą. Pasak jų,
tai galėtų paskatinti visos teritorijos plėtrą ir suteikti privatiems
investuotojams tam tikrų garantijų, kad teritorija tikrai bus vystoma.
Apibendrinant susitikimo rezultatus, galima išskirti tris pagrindinius jame aptartus Medelyno gyvenamojo rajono tolesnio vystymo aspektus (administracinis modelis, kvartalų formavimas ir infrastruktūros vystymas) ir išsakytas pastabas bei rekomendacijas (pateikiama žemiau).
Teritorijos vystymo administravimas (administracinis modelis):
- gyvenamąjį rajoną būtina vystyti organizuotai ir koordinuojant veiksmus (suteikti projektui pilotinio projekto, skatinančio miesto vidinių teritorijų antrinį panaudojimą, statusą);
- sudaryti darbo grupę vystymo administracinio modelio parinkimui ir tolesnių sprendimų priėmimui;
- apsvarstyti galimybę didinti užstatymo intensyvumą (iki 0,8) gyvenamosiose zonose;
- laikytis pirminiuose etapuose užsibrėžtos kvartalo vystymo urbanistinės idėjos (koncepcijos).
Kvartalų (sklypų) formavimas:
- teritorijoje išskirti bendrųjų rajono infrastruktūros objektų ir tinklų, bendro naudojimo erdvių ir socialinių objektų statybos sklypus;
- teritorijoje kvartalus formuoti mažesnius, įvertinant realius nekilnojamojo turto rinkoje mieste veikiančių organizacijų pajėgumus;
- sudaryti prielaidas suplanuotus kvartalus vystyti atskirai (atskiriems investuotojams ir skirtingu laiku arba etapais);
- teritorijoje planuojamų kvartalų viduje numatyti „lankstų“ sklypų formavimą, nustatyti vidinės infrastruktūros, bendro naudojimo erdvių įrengimo bei pastatų statybos architektūrinius reikalavimus;
- apsvarstyti galimybę numatyti vietą (sklypą) savivaldybės nuomojamo būsto statybai.
Inžinerinės, susisiekimo ir socialinės infrastruktūros
įrengimas
- nustatyti teritorijos vystymo etapus, įvertinant socialinių objektų atsiradimo būtinumą ir inžinerinės infrastruktūros įrengimą;
- apsvarstyti bendro naudojimo erdvių ir inžinerinių tinklų įrengimo galimybes statant socialinius objektus ar savivaldybės nuomojamą būstą;
- išskirtų kvartalų vidinį inžinerinį įrengimą sieti su gyvenamojo-komercinio ploto statyba.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Urbanistikos skyriaus informacija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą