Šiuolaikinėje urbanistikos teorijoje daug dėmesio skiriama planavimo proceso kaip visuomenės susitarimo (konsensuso) siekio aiškinimui. Ši Lietuvoje kol kas plačiai netaikoma nuostata į miestų planavimą atėjo iš darnaus vystymosi koncepcijos. Dalyvaujamojo planavimo metu organizuojamas suinteresuotų visuomenės grupių įtraukimas, įsiklausoma į vietos gyventojų poreikius ir lūkesčius, pasitelkiama išorės ekspertų pagalba paaiškinant galimus teritorijų vystymo scenarijus, svarstant vienų ar kitų sprendimų pagrįstumą.
Iš anksto į teritorijų planavimo procesą įtraukus įvairių sričių specialistus, greičiau nustatomos probleminės situacijos ir sudaromos palankesnės sąlygos sprendinių įgyvendinimui. Šiuo požiūriu dar reikšmingesnis yra miesto bendruomenės dalyvavimas, nes jo metu sužinomi gyventojų lūkesčiai, derinami skirtingi interesai. Tokiu būdų realizuojamas pagrindinis šiuolaikinio miestų planavimo principas – teritorijų planavimo dokumentas tampa visos miesto bendruomenės bendro darbo vaisiumi.
Šios idėjos tampa ypač patrauklios, nes pasikeitus teritorijų planavimo teisiniam reglamentavimui ir miestų planavimo organizatoriaus funkcijas priskyrus išskirtinai tik miesto administracijai, planavimo procesų organizavimo sklandumas tampa labai aktualus. Be to, naujajame ES struktūrinės paramos laikotarpyje tikslinių miesto teritorijų atnaujinimui numatomo finansavimo gairėse akcentuojama įgyvendinamų projektų tiesioginė bei netiesioginė ekonominė ir socialinė nauda. Pagal šį parametrą projektų efektyvumą įmanoma išmatuoti tik aktyviai juose dalyvaujant miesto bendruomenei.
Klaipėdos miesto savivaldybė į miesto planavimo procesus įtraukia įvairių sričių specialistus, vengia vienpusiško sprendimų priėmimo. Todėl jau ankstyvose teritorijų planavimo stadijose miesto bendruomenei suteikiama galimybė dalyvauti viešose diskusijose bei pristatymuose. Be to 2013 metais savivaldybė surengė tris projektų konkursus, kurių metu siekta išrinkti geriausią teritorijų vystymo viziją bei pasirinkti kūrybingus ir profesionalius planų rengėjus. Dar prieš skelbiant konkursų sąlygas buvo surengtos viešos diskusijos su specialistais ir visuomene. Dabar, vykdant tolimesnius detaliųjų planų parengimo darbus, taip pat tariamasi su vietos gyventojais ir suinteresuota visuomene. Atsižvelgiant į teritorijų specifiką, rengiamos apklausos ar vieši aptarimai (pavyzdžiui, apklausa dėl Danės upės pakrantės rekreacinės teritorijos panaudojimo, Medelyno kvartalo esamos būklės ir projektinių pasiūlymų viešas aptarimas). Įvairiapusiško visuomenės įtraukimo į gyvenamosios aplinkos formavimo procesą pavyzdys yra 2013 metais vykęs Senojo turgaus kvartalo vizijos kūrimas. 2014 metais panašias aktyvaus visuomenės įtraukimo priemones planuojama taikyti rengiamoje Tikslinės teritorijos gyvenamųjų teritorijų ir gretimų visuomeninių erdvių tvarkymo galimybių studijoje. Šio projekto metu bus formuojama bendra teritorijos vizija ir sudaromas veiksmų planas, kurio įgyvendinimui vėliau bus siekiama panaudoti ES paramos lėšas. Artimiausiu metu aktyvaus miesto bendruomenės ir profesionalų įsitraukimo bus siekiama ir kituose Urbanistikos skyriaus koordinuojamuose projektuose: rengiantis susisiekimo plėtros galimybių studijai ir bendrojo plano atnaujinimui.
Parengta pagal: Černiūtė-Amšiejienė, M.; Macijauskas, K.; Žekonytė, M. 2014. Klaipėdoje – daugiau dėmesio koordinuotam miesto vystymui // Klaipėdos architektūra 2013 (sudar. V. Dapkevičius), Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO), Klaipėdos miesto savivaldybė, Nr. 13, 2014, ISSN 2029-9559. p. 8–13.
