MIESTO VYSTYMAS: ANALIZUOTI, PLANUOTI, STEBĖTI

Šiuo metu rengiama Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) už 2007-2013 metus ataskaita. Ataskaitos parengimas sudarys sąlygas kompleksiškai įvertinti Klaipėdos miesto raidą, nustatyti įvykusių pokyčių mastą, o atsižvelgiant į jų priežastis ir pasekmes – tobulinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Visuomenė taip pat kviečiama aktyviai prisidėti – teikti pastabas ir pasiūlymus.

Planavimo procesas ir jo rezultatai

Įsivaizduokite situaciją – nusprendėte statyti namą iš patvarių ir ilgaamžių medžiagų. Susitarėte su darbininkais, kurie pasižadėjo darbus užbaigti jums tinkamu metu. Termino pabaigoje apsilankote statybos vietoje ir matote: namas jau beveik baigtas, tačiau jis – ne iš tų medžiagų, kurių tikėjotės, arba namas statomas iš sutartų medžiagų, bet statybos darbai dar net neįpusėjo, o biudžetas jau išsemtas. Abiem atvejais – rezultatas jūsų netenkina. Kokios labiausiai tikėtinos tokio nuviliančio rezultato priežastys? Greičiausiai, tai nulėmė jūsų ar kitų susijusių asmenų dar proceso pradžioje ar jo eigoje priimti, bet nepamatuoti sprendimai arba per maža darbų vykdymo kontrolė.

Įsivaizduokite panašią situaciją tik ne atskiro namo, bet viso miesto mastu. Kokį kelią rinktumėtės – bet kokia kaina siektumėte užbaigti projektą, nors jo rezultatai neatitinka pradinio sumanymo, o gal pripažintumėte, kad projekto pradžioje iškelti uždaviniai turi būti pasiekti visomis išgalėmis, net jei tai reikštų ženkliai išsitęsusį projekto realizavimo terminą ir išaugusią kainą?

Priešingai individualaus namo atvejui, miesto plėtroje dalyvauja ne keli sprendimus priimantys asmenys – miesto vystymosi darna tiesiogiai priklauso nuo jo gyventojų, verslininkų ir jų veiklą, remiantis teisės aktais, kontroliuojančių sektorinių savivaldos ir aukštesnio lygmens institucijų tarpusavio komunikacijos. Tampa akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis būtina plėtoti priemones, kurios padėtų užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą tarp miestą tiesiogiai plėtojančių ir jį planuojančių ar plėtrą reguliuojančių asmenų ir institucijų.

Kaip susikalbėti skirtingiems veikėjams miesto vystymo klausimais, kaip nustatyti šiandien aktualiausius ir ilgoje perspektyvoje prioritetinius darbus ir projektus? Atsakymas paprastas – nepertraukiamai stebėti ir nagrinėti, kokias pasekmes turi mūsų kasdieniai sprendimai, t.y. ar jie buvo pagrįsti, o jei taip, ar jie tinkamai ir laiku įgyvendinami.

Pirmieji miestų teritorinės raidos stebėsenos žingsniai

Lietuvoje dar tik žengiami pirmieji teritorinės raidos stebėsenos žingsniai. Šiuo metu Aplinkos ministerija rengiasi pradėti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano stebėsenos darbus – kuriama specializuota informacinė sistema, nes pripažinta, kad teritorijų planavimas netapo integruoto ir tvaraus šalies, regionų, savivaldybių, miestų ir miestelių, teritorinių bendruomenių vystymosi užtikrinimo įrankiu (LR Aplinkos ministerija, 2012: 3). Viena to priežasčių – nebuvo formuojamos šalies teritorijų raidą perteikiančios fizinių, ekonominių ir socialinių duomenų bazės, kurios yra būtinos vykdant atsakingą planavimą.

Nors savivaldybės ir anksčiau buvo įpareigotos stebėti jų teritorijose galiojusių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimą, vis dėlto profesionalių stebėsenos ataskaitų buvo parengta mažai arba jos apėmė tik statistinius duomenis apie teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir patvirtinimą. Išsamesnes bendrojo plano sprendinių realizavimo analizes atliko tik Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės. Tačiau įsigalėjus naujajai teritorijų planavimo įstatymo redakcijai, kartu buvo parengtas ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinio ir stebėsenos atlikimo tvarkos aprašas. Jis turėtų padėti sureguliuoti valstybės ir savivaldybės lygiu vykdomų bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos darbus ir įtvirtinti platesnį požiūrį į šiuose planuose įtvirtintų sprendinių poveikį mūsų miesto ir kaimo vietovių raidai – patvirtintame apraše savivaldybių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo rodikliai, kurių iš viso numatyta apie 60, be bazinių statistinių indikatorių (gyventojų skaičiaus, teritorijų planavimo ir statybos darbų apimties) apima ir detalesnius fizinės aplinkos, socialinės, ekonominės bei aplinkosauginės situacijos kaitos aspektus.

Tuo tarpu Europoje miestų teritorijų raidos stebėsena vykdoma jau gana seniai. Pastaruoju metu stengiamasi gerinti šių darbų vykdymo kokybę, pritaikyti ją darnaus vystymo koncepcijoje keliamų uždavinių realizavimui stebėti, kartu skatinant aktyvesnį visuomenės įsitraukimą per savalaikę aktualios informacijos sklaidą. Vienas iš naujausių visas Europos bendrijos šalis apimančių projektų – Europos darnių miestų orientacinė sistema (angl. Reference Framework for European Sustainable Cities) – tai internetu pasiekiamas įrankių komplektas, paremtas gerąja miestų administravimo praktika, užtikrinantis daugiatikslių sprendimų priėmimą ir komunikaciją, kurie būtini siekiant ilgalaikio tvaraus miesto vystymosi. Įrankiai nėra skirti konkrečiai vietai, todėl gali būti pritaikyti įvairiose situacijose, atsižvelgiant į skirtingose ES šalyse ar regionuose susiklosčiusias politines tradicijas, išskirtines geografines, ekonomines ir socialines sąlygas (LR Aplinkos ministerija, 2012: 37–38).

Teritorijų planavimo stebėsena Klaipėdoje

Klaipėdos miesto savivaldybei ruošiantis atnaujinti dabar galiojantį miesto bendrąjį planą, Urbanistikos skyriaus atlikta pirminė bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo apžvalga parodė kai kuriuos neatitikimus. Pavyzdžiui, pastebėta, kad gana didelė dalis bendrajame plane numatytų ir miesto vystymuisi reikšmingų sprendinių nebuvo įgyvendinta (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014: 107–111). Pagrindinės to priežastys: ekonominės krizės akivaizdoje sumažėjusios savivaldybės ir valstybės finansinės galimybės (neskirtas finansavimas), pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje (būsto ir komercinių patalpų poreikio mažėjimas) ir blogėjanti demografinė situacija (mažėjantis gyventojų skaičius ir kt.).

Šios išvados paryškino tęstinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir jų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos Klaipėdos mieste trūkumą, todėl šiuo metu pradėta rengti Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) už 2007-2013 metus ataskaita (rengimo pradžia – 2014 m. III ketv., pabaiga – 2014 m. IV ketv.). Jos parengimas leis kompleksiškai įvertinti Klaipėdos miesto raidą, nustatyti vykusių pokyčių ir procesų mastą, o atsižvelgiant į jų priežastis ir pasekmes – tobulinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, daugiausia dėmesio skiriant miesto bendrojo plano atnaujinimui. Miestiečiai taip pat kviečiami aktyviai prisidėti rengiant bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo ataskaitą – teikti pastabas ir pasiūlymus.

Suinteresuota visuomenė pasiūlymus dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110, sprendinių įgyvendinimo gali teikti iki 2014 m. rugsėjo 30 d. užpildant pasiūlymo pateikimo formą internete adresu http://monitoringas.tk/pasiulymai arba raštu žemiau nurodytais adresais:

• Stebėsenos organizatoriui – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, Liepų g. 11, LT-91502 Klaipėda, tel.(8 46) 39 60 24, el. p. planavimas@klaipeda.lt
• Stebėsenos rengėjui – UAB „Sweco Lietuva“, V. Gerulaičio g. 1, LT-08200 Vilnius, tel. (85) 262 2621, faks. (8 5) 261 7507, el. p. info@sweco.lt, interneto svetainė www.sweco.lt

Teikiant pasiūlymus, prašoma nurodyti vardą ir pavardę/juridinio asmens pavadinimą, gyvenamosios vietos/buveinės adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, pasiūlymo teikimo datą, pasiūlymą pagrindžiančius motyvus. Atsakymai į pateiktą pasiūlymą bus persiunčiami nurodytu el. pašto adresu ar kitais nurodytais kontaktais.

Daugiau informacijos apie Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos procesą, jo tikslus ir uždavinius pateikiama tinklalapyje http://monitoringas.tk.

INFORMACIJOS ŠALTINIAI

LR Aplinkos ministerija. 2012. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos parengimo strategija. Užsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Rengėjai: UAB „IO projects“, UAB „Hnit-Baltic“, 2012-11-16, 127 p.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. 2014. Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) 2007-2013 metų rodikliai ir analizė. 111 p.