DARNAUS JUDUMO PLANO SUSITIKIME DISKUTUOTA APIE MIESTO LOGISTIKĄ, PARKAVIMĄ IR MODALINĮ KELIONIŲ PASISKIRSTYMĄ

2017 metų birželio 8 dieną vyko Klaipėdos miesto darnaus judumo plano komiteto narių susitikimas-seminaras tema „Miesto logistika, parkavimas, modalinis pasiskirstymas ir elektromobiliai“. Ketvirtasis atviras visuomenei renginys vyko Kūrybiniame inkubatoriuje "Kultūros fabrikas". Susitikimo tikslas buvo aptarti Klaipėdos miesto ir uosto, geležinkelių, LEZ sąveikas, aptarnavimą, logistikos organizavimo iššūkius. Taip pat įvertinti parkavimo mieste reguliavimą, galimybės plėsti elektromobilių infrastruktūrą bei diskutuoti apie kelionių pasiskirstymo prognozę 2030 metams. Renginyje buvo pristatyta esama situacija Klaipėdoje bei vyko moderuojamos diskusijos grupėse.

Renginį organizavo projekto rengėjų  komanda: Pupa – strateginė urbanistika, Civitta ir VGTU Teritorijų planavimo mokslo institutas.

Miesto logistika

Renginio pradžioje apžvelgta logistikos tema: 

• Klaipėdoje dirba virš 300 logistikos ir ekspedijavimo įmonių;
• Jos išsidėsčiusios Šilutės plente, Baltijos ir Taikos prospektuose, Tilžės, Minijos, Nemuno, Švepelių, Zauerveino ir kt. gatvėse;
• Logistikos bei susisiekimo poreikiams yra svarbios pagrindinės miesto gatvės, o pačios svarbiausios iš jų sutampa su pietiniu ir centriniu išvažiavimais iš uosto;
• Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (Klaipėdos LEZ) veikia miesto pietrytinėje dalyje, 412 hektarų teritorijoje prie svarbiausių transporto magistralių;
• Klaipėdos geležinkelio stotis yra labiausiai į vakarus nutolusi Lietuvos traukinių stotis. Klaipėdą siekianti traukinių linija yra labai svarbi jūreivystės kompanijoms.

Diskusijose dalyviai įvardino svarbiausias su miesto logistika susijusias problemas Klaipėdoje:

• Miesto centrinėje dalyje daug logistikos tranzitinio eismo, tai teršia apklinką ir kelia triukšmą;
• Krovininis transportas juda per gyvenamuosius rajonus;
• Nepralaidžios sankirtos, ypač Baltijos prospekte;
• Trūksta pietinio aplinkelio išvažiavimui iš centrinės uosto dalies;
• Naujų gyvenamųjų namų, statomų prie aplinkelių, gyventojai skundžiasi krovininio transporto keliamu triukšmu. Nors aplinkeliai ir buvo statyti nukreipti tranzitiniam eismui nuo miesto, o naujieji gyventojai atsikėlė vėliau;
• Prekės istorinėje miesto dalyje pristatomos nereguliuojami laiku ir tai sukelia spūstis ir nepatogumą gyventojams ir darbuotojams. Prekių ir paslaugų pristatymo laikas turėtų būti ribojimas;
• Geležinkelio pervažos yra nesaugios, jas reikia elektrifikuoti.

Prof. Marija Burinskienė iš VGTU pristato miesto logistiką 

Diskusijos grupėse apie uosto ir miesto sąveiką

Automobilių stovėjimas ir elektromobiliai

Esama situacija:  

• Klaipėdos mieste yra apie 65000 transporto priemonių, iš kurių 87% yra lengvieji automobiliai;
• Miesto centre ir senamiestyje vidutiniškai vienu metu laikoma yra apie 4000 automobilių;
• 95% automobilių stovi;
• Centro ir senamiesčio teritorijoje daugiausiai automobilių yra Mažojoje Vandens, Jūros, Turgaus, Žvejų, Tomo gatvėse ir Lietuvininkų aikštėje;
• Klaipėdos mieste 2017 m. pradžioje buvo įrengtos 4 nuolat veikiančios elektromobilių įkrovimo stotelės;
• Pagrindinės kliūtys elektromobilių plėtrai – didelė jų kaina, menkas vartotojų palankumas ir elektros energijos įkrovimo stotelių stygius.

Susitikimo dalyviai kaip pačią svarbiausią su automobilių statymu susijusią problemą įvardino parkavimo vietų trūkumą daugiaaukščių namų kiemuose.  Taip pat svarstyta, kad centre parkavimo kaina galėtų būti didesnė, nes dabar stovėjimo vietų apyvartumas yra mažas. Galbūt centre netgi verta riboti eismą. Taip pat susitikimo dalyviai pastebėjo, kad Park&Ride parkavimas neveikia, nes yra nesubalansuotas su viešuoju transportu.

Susitikimo dalyvių buvo prašoma pažymėti ant miesto žemėlapio, kur jų manymu, galėtų atsirasti elektromobilių įkrovimo stotelės. Dalyviai įvardino, kad įkrovimo aikštelės turi būti prie parduotuvių, verslo centrų, ligoninių, universiteto, arenos, baseino, visur ten, kur veikla trunka 2-3val. Taip pat yra svarbu skatinimas finansine prasme.

Diskusijos prie miesto žemėlapio

Modalinis kelionių pasiskirstymas

Rengiant Klaipėdos miesto darnaus judumo planą yra vykdoma anketinė gyventojų apklausa apie miestiečių keliones. Yra apklausti 678 miestiečiai. Anketos rezultatai parodė, kad 33,8% kelionių atliekama automobiliu, 32,1% pėsčiomis, 28,3% viešuoju transportu ir tik 2,7% dviračiu. Rytinio ir vakarinio piko metu ženkliai daugiau kelionių yra atlieka automobiliu – 43,6% ir viešuoju transportu - 35,1%, pėsčiomis judama ženklai rečiau - 15% kelionių. Savaitgaliais naudojimasis viešuoju transportu sumažėja iki 21,2%, o judėjimas pėsčiomis padidėja iki 31,3%.

Diskusijos dalyvių klausėme, koks galėtų būti modalinis kelionių pasiskirstymas Klaipėdoje 2030 metais ir kaip galėtumėte pradėti keisti savo judėjimo mieste įpročius, kad šį skaičių pasiekti. Visi pasisakė, kad norėtų matyti daugiau miestiečių judančių pėsčiomis, mažiau važiuojančių automobiliu. Tačiau paklausus apie savo kelionių įpročius, visi prisipažino, kad išlipti iš automobilio yra labai sunku. Darnų judėjimą skatintų ekonominiai svertai, infrastruktūros plėtra, saugumo didinimas, minkštosios priemonės, dalinimosi sistemos, edukacija. 

Apie darnaus judumo planą

Diskusijose išsakytos mintys taps atspirties tašku vertinant esamą Klaipėdos judumo situaciją, papildant analizes ir parenkant priemones skatinančias darnų judėjimą mieste. Visos priemonės  išsamiai bus pristatytos Klaipėdos miesto darnaus judumo plane, kuris bus parengtas iki 2017 metų galo.

Rengiant darnaus judumo planą yra dirbama su darnaus judumo komitetu, visi susitikimai yra atviri ir į juos yra kviečiami miestiečiai, ateiti, diskutuoti ir išreikšti savo nuomonę. Kitas susitikimas planuojamas liepos 4 dieną, Kūrybiniame inkubatoriuje "Kultūros fabrikas", Bangų g. 5A, renginio pradžia 15.00 val.  Renginyje bus pristatoma esama Klaipėdos judumo situacija, apibendrinamos analizės, pateikiamos išvados.