PIRMAME DARNAUS JUDUMO PLANO SUSITIKIME PRISTATYTI DOKUMENTO TIKSLAI BEI DISKUTUOTA APIE MIESTO JUDUMO PROBLEMAS

2017 metų kovo 2 dieną vykusiame įvadiniame darnaus judumo plano susitikime dalyvavę miestiečiai bei darnaus judumo plano komiteto nariai buvo supažindinti su Klaipėdos miesto darnaus judumo plano rengimo tikslais, eiga ir metodika, darnaus judumo samprata, bei diskusijų metu buvo apžvelgtos ir įvardintos opiausios su darniu judumu susijusios miesto problemos. Renginį organizavo projekto rengėjų  „Pupa – strateginė urbanistika“, „Civitta“ ir VGTU Teritorijų planavimomokslo instituto komanda, susitikimą vedė urbanistas Tadas Jonauskis.

Renginio pradžioje buvo pristatytos pasaulinės miestų raidos tendencijos ir atsigręžimas į darnų judėjimą. Pasauliui sparčiai urbanizuojantis, didžioji dalis žemės resursų yra sunaudojama būtent miestuose, o ypač įrengiant automobiliams reikiamą infrastruktūrą. Tyrime apie Europos žiedinę ekonomiką (Growth within: acircular economy vision for a competitive Europe, 2015) teigiama, kad net 50% Europos miestų žemės yra skirta automobiliams (gatvėms, parkavimo aikštelėms, keliams), nors net 92% laiko automobilis stovi. Miesto spūstys kainuoja apie 2% BVP, 30% automobilių eismo mieste sudaro automobiliai ieškantys parkavimo vietų, vidutiniškai automobilis veža 1.5 keleivio, nors turi 5 vietas. Siekiant sumažinti taršą bei kovoti su automobilizacija,  didieji Europos ir pasaulio miestai priima drąsius sprendimus, kaip mažinti automobilių skaičių gatvėse ir didinti pėsčiųjų ir dviratininkų zonas. Briuselis planuoja didžiausią Europoje zoną be automobilių. Londonas planuoja uždrausti dyzelinius automobilius jau 2020 metais, Atėnai 2025 metais. Kopenhagoje įrengiami papildomi 500 kilometrų dviračių takų. Paryžiuje populiarėja sekmadieniai be automobilių, kai pagrindinės miesto gatvės atiduodamos pėstiesiems, Helsinkis svarsto uždrausti visus privačius automobilius (šaltinis: World Economic Forum).  Daugybėje miestų plečiamos pėsčiųjų zonos, dviračių takai, gerinama viešųjų erdvių kokybė. Atsiranda naujas požiūris į miestų planavimą, siekiama gyvybingumo, sveikatos ir aplinkos kokybės, dėmesys ir prioritetas yra žmonėms, o ne transporto eismui.  Visa tai yra darnaus judėjimo mieste planavimas. 

Klaipėda rengdama darnus judumo planą siekia spręsti miestui kylančius susisiekimo iššūkius, įgyvendinti pasaulinius ekologiškumo reikalavimus bei padaryti miestą patogų tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams. Darnaus judumo plano įgyvendinimas leis sukurti infrastruktūrą, skatinančią sveiką gyvenimo būdą, plėsti dviračių infrastruktūrą, pėsčiųjų zonų tinklą, skatinti viešojo transporto naudojimą ir didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą.

Rengiant darnaus judumo planą, analizės ir sprendiniai bus siūlomi devynioms teminėms sritims. Šios temos buvo pristatytos susitikime. Kiekviena iš temų plačiau bus nagrinėjama ir diskutuojama su gyventojais teminių seminarų metu balandžio – birželio mėnesiais. Darnaus judumo plano teminės dalys: 

• Viešojo transporto skatinimas;
• Bevariklio transporto, pėsčiųjų ir dviračių, integracija;
• Modalinis kelionių pasiskirstymas;
• Eismo sauga ir saugumas;
• Eismo organizavimo tobulinimas ir judumo valdymas;
• Miesto logistika;
• Transporto sistemos visuotinimas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis;
• Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimas;
• ITS diegimo mieste poreikio vertinimas.

Susipažinus su darnaus judumo samprata ir plano tikslais, antroje renginio dalyje susitikimo dalyviai dalyvavo interaktyviose diskusijose. Prie trijų teminių stalų su miesto žemėlapiais buvo apžvelgiamos, užrašomos ir aptariamos aktualios miesto problemos susijusios su darniu judėjimu.

Prie pirmojo diskusijų stalo, tema "Viešasis transportas, intelektinės transporto sistemos", miestiečiai įvardino norą turėti viešąjį vandens transportą tiek mariose, tiek Dangės upėje, apjungti jį su planuojamais uosteliais. Buvo pastebėta, kad labai svarbu įtraukti Smiltynę į dokumento analizes ir sprendinius. Kalbėta apie integruotą bilietą, galimybę suderinti viešąjį transportą ir dviračius, buvo išsakyta nuomonė, kad greitieji autobusai pasiteisino. Taip pat buvo diskutuota apie problemas ir viešojo transporto nepatogumus: greitųjų autobusų nestojimą prie Akropolio, perpildytus autobusus piko metu (tačiau tuščius vakare ir ne piko metu), per retai važiuojančius autobusus į priemiesčius, mažą stotelių kiekį pietinėje miesto dalyje. Kalbėta apie viešojo transporto būtinybę, tačiau atkreiptas dėmesys į triukšmą bei taršą važiuojant autobusams senamiestyje.

Prie antrojo stalo tema “Bevariklis transportas, eismo sauga, transporto visuotinimas“  daugiausiai kalbėta apie dviračių infrastruktūrą. Įvardintos bendros problemos, tokios kaip: trūksta dviračių takų, esantys dažnai yra per siauri, neatitinkantys STR, judėti sudėtinga dėl dangos aukščių skirtumų (bortų), nuovažų trūkumo. Daug konfliktinių ir nesaugių sankirtų tarp dviratininkų ir pėsčiųjų arba tarp dviratininkų ir automobilių. Judėti pėstiesiems tiek dviratininkams yra sudėtinga, nes mašinos statomos ant šaligatvių, takai yra prastai apšvieti. Buvo įvardintos ir ant žemėlapio pažymėtos konkrečios keistinos vietos. Miestiečiai įvardino, kad labai sudėtinga dviratininkams ir neįgaliesiems kirsti Baltijos žiedą, nėra aišku, kaip jį pervažiuoti, po žiedu, gatvėje ar pėsčiųjų take. Ligoninės teritorija yra nepritaikyta neįgaliųjų ir dviračių judėjimui. Mieste trūksta rišlaus dviračių takų tinklo, dažnai tarp kelių dviračių takų trūksta jungties. Klaipėdos senamiestis nėra pritaikytas judėti žmonėms su negalia, trūksta pandusų, tinkamos takų dangos.


Prie trečiojo stalo tema „Judumo valdymas, miesto logistika, modalinis pasiskirstymas, elektromobiliai“ daugiausiai buvo kalbėta apie Klaipėdos uostą bei geležinkelius. Dalyviai diskutavo apie spręstinus klausimus, tokius kaip krovinių srautus iš uosto, didelį krovinių pervežimų intensyvumą Baltijos prospekte, įvardinta neaiški Nemuno gatvės raida. Taip pat diskutuota apie uosto plėtros galimus padarinius. Dėl geležinkelių mieste, įvardinta, kad pagrindinis geležinkelių tikslas yra krovinių pervežimas, o tai yra triukšminga veikla, vykstanti pačiame miesto centre. Taip pat įvardintos kelios sudėtingos pervažos.

Šios bei kitos diskusijų metu išsakytos pastabos ir surinkta informacija, taps atspirties tašku rengiant miesto analizes bei planuojant darnų judumą skatinančias priemones. Kiekviena iš temų detaliau bus nagrinėjama teminių seminarų metu, kurie vyks Kūrybiniame inkubatoriuje "Kultūros fabrikas", Bangų g. 5A, renginių pradžia 16.00 val. Teminių seminarų grafikas:

• Gegužės 4 d. - Viešasis transportas, ITS sistemos;
• Gegužės 18 d. - Bevariklis transportas, eismo sauga, transporto visuotinimas;
• Birželio 8 d. - Judumo valdymas, miesto logistika, modalinis pasiskirstymas, elektromobiliai.

Kiekvieno seminaro programa bus paskelbta šiame tinklaraštyje bei Klaipėdos miesto savivaldybės tinklapyje. Daugiau informacijos apie projektą internete: https://www.klaipeda.lt/lit/img/6754278.