SPECIALISTŲ IR VISUOMENĖS AKIRATYJE – KASDIENIAI GYVENTOJŲ JUDUMO POREIKIAI

2016-ieji Klaipėdos mieste paskelbti darnaus judumo metais. Ta proga, balandžio 26 d. vyko viešas renginys, kuriame dėmesys atkreiptas į gyventojų kasdienius ir specialiuosius poreikius bei jų integravimo į rengiamus darnaus judumo miestuose planus klausimai. Renginyje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi Klaipėdos miesto ir kitų vakarų Lietuvos savivaldybių, LR Susisiekimo ministerijos, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos, Lietuvos dviratininkų asociacijos bei visuomenės atstovai.

Renginio pranešimų sesiją pradėjęs Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovas Jonas Damidavičius supažindino renginio dalyvius su darnaus judumo politika Lietuvoje, darnaus judumo planų rengimo tikslais, uždaviniais ir tikslinėmis finansuojamomis priemonėmis. Pranešėjas pažymėjo, kad jau 18-oje savivaldybių yra patvirtintos darnaus judumo planų rengimo techninės užduotys, tarp kurių ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Toliau kalbėjęs Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas akcentavo pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros projektavimo ir įrengimo klausimus, išskyrė pagrindines problemas ir galimus jų sprendimo būdus, teiginius iliustravo pavyzdžiais Lietuvoje ir užsienyje. Pranešėjas pažymėjo, kad kai kuriems eismo dalyviams, ypač negalią turintiems gyventojams, naudotis miesto susisiekimo infrastruktūra trukdo ne tik jos įrengimo kokybė, bet kai kada ir nacionalinėje teisėje įtvirtintos nuostatos.

Užbaigdama pirmąją renginio dalį, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė detaliau pristatė kasdienius iššūkius, su kuriais susiduria neįgalieji keliaudami mieste ar naudodamiesi kita miesto infrastruktūra, ir pasidalijo įžvalgomis, ką galima būtų padaryti, siekiant geriau pritaikyti aplinką šiai visuomenės grupei. Pasak pranešėjos, jei projektuojant miesto aplinką būtų labiau atsižvelgiama į pažeidžiamiausių visuomenės grupių poreikius, taikomi universalaus dizaino principai, ji visais atvejais būtų patogi ir kitiems gyventojams.

Popietinėje sesijoje renginio dalyviai turėjo galimybę pažinti ir fiksuoti judumo problemas realiose miesto situacijose. Išvykos metu buvo aplankyta Tiltų gatvė, Danės krantinė, senojo turgaus ir Jono kalnelio teritorijos ir kt. vietos Klaipėdos senamiestyje. Daugeliui teko savo akimis įsitikinti, kad senamiesčio erdvės nėra patogios judėjimui fizinę negalią turintiems asmenims, o daugiausia problemų kelia gatvių grindinys ir pėsčiųjų takų danga, taip pat patekimą į svarbius visuomeninius objektus riboja tinkamo nuolydžio pandusų trūkumas. Sugrįžę į renginio vietą – „Kultūros fabriką“ – dalyviai, pasidaliję į grupes, detaliau aptarė išvykos metu aplankytų miesto erdvių ir visuomeninių objektų situaciją įvairiais judumą liečiančiais aspektais.

Renginį užbaigė dalyvių diskusija, kurioje apibendrinti susitikimo rezultatai, dalintasi idėjomis dėl panašaus pobūdžio renginių organizavimo netolimoje ateityje.