VIEŠAME RENGINYJE APTARTI GALIMI MIESTO VYSTYMO PRIORITETAI

Gegužės 22 d. vykęs renginys „Klaipėdos miesto urbanistinės plėtros apžvalga ir vystymo prioritetai“ sulaukė nemažo visuomenės susidomėjimo. Pagrindinis renginio tikslas buvo aptarti miesto prioritetinio vystymo zonų nustatymo gaires.

 

UAB „SWECO Lietuva“ vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis renginio pradžioje pristatė 2014 m. duomenimis papildytą Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą (daugiau informacijos: http://www.monitoringas.tk/), vėliau – pateikė įžvalgas apie prioritetinio vystymo teritorijų parinkimo principus ir galimybes Klaipėdos mieste.

Pagal galiojančius teisės aktus, prioritetinės plėtros teritorijomis laikomos urbanizuojamų teritorijų dalys, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą. Mindaugas Pakalnis pastebėjo, kad Klaipėdos miesto atveju prioritetinėmis pirmoje eilėje laikytinos ne naujai urbanizuojamas teritorijas, bet, siekiant pažaboti vyraujančius stichinės suburbanizacijos procesus, tikslinga prioritetą suteikti jau urbanizuotų (užstatytų) teritorijų, modernizavimui, renovavimui, rekonstravimui, konversijai, skiriant jų vystymo eiliškumą.

 

Architektas pabrėžė, kad vienas iš esminių prioritetinių teritorijų nustatymo tikslų – kryptingas miesto urbanistinės politikos formavimas ir įgyvendinimas. Jis pasiūlė prioritetines zonas nustatyti vadovaujantis šiais kriterijais:

• Investicijoms patraukliausių teritorijų stiprinimas (poreikis palaikyti ir skatinti pirmaujančias teritorijas). Šios alternatyvos atveju prioritetas suteikiamas pačioms patraukliausioms, didžiausio investuotojų susidomėjimo sulaukiančioms teritorijoms (žr. 1 schemą), pritraukiant į jas taip pat ir viešas investicijas, vystant jų infrastruktūrą, bei naudojant įvairias investicijų skatinimo priemones – atleidimą nuo žemės, nekilnojamo turto mokesčio, taikant minimalius infrastruktūros mokesčių tarifus ir pan. Tokiu būdu per trumpą laiką sukuriami miesto vystymosi židiniai, juose koncentruojasi verslas, ekonomiškai aktyviausi gyventojai, miestas pritraukia investicijas. Šių teritorijų sėkmė skatina plėtrą aplinkinėse teritorijose. Toks statusas taikytinas ribotą laiką, siekiant padidinti investavimo greitį ir viešų investicijų efektyvumą. Šio varianto silpnoji pusė – didinama atskirtis tarp plėtrai patrauklių ir nepatrauklių teritorijų.
• Susidėvėjusių teritorijų atnaujinimas (poreikis tvarkyti ar atnaujinti teritorijų fizinę aplinką). Miesto plėtros prioritetas numatomas labiausia susidėvėjusioms teritorijoms (žr. 2 schemą). Pritraukus viešas investicijas atnaujinama jų aplinka ir infrastruktūra. Papildomai taikant mokesčių lengvatas į šias teritorijas pritraukiamos privačios investicijos. Tokiu būdu mažinama socialinė atskirtis, siekiama viso miesto teritorijos tolygesnio išvystymo. Šio varianto silpnoji pusė – sinergijos stoka, prognozuotinas mažas patrauklumas privačioms investicijoms.
• Atsiliekančių teritorijų skatinimas (poreikis gaivinti socialinį-ekonominį nuosmukį patiriančias teritorijas). Numatoma prioritetinė atsiliekančių, privačioms investicijoms nepatrauklių teritorijų plėtra (žr. 3 schemą). Pritraukus viešas investicijas kuriama šių teritorijų infrastruktūra, siekiama gerinti gyvenimo ir aplinkos kokybę, padaryti jas patrauklesnes privačioms investicijoms. Tokio varianto vystymo pavojus – net ir panaudojus viešas lėšas, gali nepavykti padidinti teritorijų patrauklumo privačioms investicijoms.

Nustatant teritorijų vystymo eiliškumą siūlyta įvertinti jų potencialą:

• būsto plėtrai (galimybė formuoti miesto/municipalinio būsto politiką). Esminės dabartinės neigiamos Klaipėdos raidos tendencijos – gyventojų skaičiaus mažėjimas, gyventojų senėjimas, jaunų, ekonomiškai aktyvių žmonių emigracija iš miesto į priemiestinę zoną. Šias problemas galima spręsti formuojant municipalinį būsto fondą (žr. 4 schemą) ir taip bandant išlaikyti esamus ir pritraukti naujus jaunus žmones į miestą. Prioritetinės teritorijos statusas tokiu atveju padeda konsoliduoti lėšas ir pritraukti municipalinio būsto statybai privačių investicijų.
• konversijai ir/ar tankinimui (galimybė panaudoti šiuo metu neefektyviai ir ne pagal paskirtį naudojamas teritorijas). Klaipėdoje yra didelis potencialas neefektyviai naudojamų buvusių pramonės teritorijų, esančių plėtrai patraukliose vietose (žr. 5 schemą). Nustačius šioms teritorijų prioritetinių teritorijų statusą pagerėtų miesto struktūros kompaktizavimo, efektyvinimo galimybės. Prioritetinės teritorijos statusas tokiu atveju padeda konsoliduoti lėšas ir pritraukti konversijai ypač reikalingų privačių investicijų.
• naujai plėtrai (galimybė įsisavinti iki šiol nepanaudotas teritorijas). Klaipėdos miestas turi didelį potencialą neužstatytų teritorijų, kurios gali būti vystomos užstatant jas gyvenamaisiais ir komerciniais pastatais (žr. 6 schemą). Toks plėtros būdas gali paskatinti patraukliose vietose esančių teritorijų užstatymą ir taip sudaryti konkurenciją Klaipėdos rajone vykstantiems plėtros procesams. Neabejotina tokio plėtros būdo silpnybė – mažėjančios investicijos kompaktiško miesto formavimo uždavinių sprendimui, didėjanti teritorinė miesto sklaida, augantys infrastruktūros kaštai.

Toliau detalizuojant prioritetines teritorijas bus pasiūlyti keli įvairias priemones apibendrinantys miesto plėtros prioritetų variantai ir išrinktas optimaliausias Klaipėdos miestui scenarijus. Miesto prioritetines teritorijas tikslinga nustatyti įvertinus numatomas savivaldybės ir valstybės investicijas į tikslinę integruotos plėtros teritoriją.

Daugiau informacijos apie rengiamą schemą internete: http://www.klaipeda.lt/lit/URBANISTINIO-PLANAVIMO-PROGRAMA/2732