Nuo 2014-01-01 pradėjus galioti naujos redakcijos teritorijų planavimo įstatymui miestų bendrieji planai įgavo ypatingai didelę reikšmę. Daugeliu atveju galima rengti statybos projektą pagal bendrojo plano sprendinius, t.y. atsisakyta didelio kiekio detaliųjų planų rengimo būtinybės. Dabartinio Klaipėdos miesto teritorijos bendrojo plano funkcinio reglamentų brėžinio tikslumas nebeatitinka miesto vystytojų poreikių, stabdo net ir būtinas investicijas, o planu numatytos gyvenamosios statybos plėtos galimybės teritoriškai neapribotos ir nesusietos su inžinerinių tinklų plėtra.
Jau nuo 2013 metų Klaipėdos miesto savivaldybė rengiasi bendrojo plano atnaujinimui ir, pasimokydama iš ES lėšomis finansuojamų teritorijų planavimo dokumentų rengimo sunkumų ir patirties, atlieka parengiamuosius darbus. Pastarųjų vykdymas ir koordinavimas yra viena iš pagrindinių Urbanistikos skyriaus funkcijų.
Numatyta, kad bendrasis planas bus atnaujinamas tam tikrais „sluoksniais“. Naujasis miesto bendrasis planas bus rengiamas remiantis principiniais šiuo metu galiojančio dokumento sprendiniais, tačiau nustačius jų dabartinį aktualumą ir įvertinus teisinės bazės pokyčius. Šiuo požiūriu svarbiomis plano atnaujinimui tampa ekspertų ruošiamos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos išvados. Rengiant miesto plėtros pokyčių stebėsenos ataskaitas bus renkami visuomenės pasiūlymai ir viešai diskutuojama; įvertinamas pasiūlymų įtraukimo į atnaujinamą bendrąjį planą tikslingumas. Į bendrąjį planą taip pat bus integruoti specialiųjų planų ir galimybių studijų pasiūlymai; rengiant bus atsižvelgta ir į gyvenamųjų kvartalų bei prioritetinių zonų schemos sprendinius.
2013-2014 metais vykdant pasirengimo darbus, planuojama užbaigti bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo monitoringo ataskaitą, parengti atnaujintą miesto gyvenamųjų kvartalų schemą. Sustambinta gyvenamųjų zonų struktūra, kuri taip pat gali tapti pagrindu ateityje formuojant seniūnijas, leis objektyviau palyginti viso miesto ir atskirų jo struktūrinių dalių (rajonų) raidos rodiklius ir jų kaitą, išskirti problemiškiausias miesto vystymo sritis, pamatuoti viešųjų investicijų efektyvumą – tai reikalinga ir strateginių, ir teritorinių sprendinių stebėsenai. Šiame etape taip pat numatyta parengti miesto tūrinės-erdvinės struktūros formavimo koncepciją reglamentuojantį specialųjį planą, įvertinti susisiekimo sistemos būklę ir nubrėžti darnaus judumo principų diegimo joje gaires, nustatyti miesto plėtros prioritetus. 2015 metais numatytas bendrojo plano parengiamasis ir rengimo etapai. Atnaujintą Klaipėdos miesto teritorijos bendrąjį planą tvirtinti rengiamasi 2017 metais – tuomet baigsis 10 metų laikotarpis, kuriam buvo rengtas dabartinis bendrasis planas.
Parengta pagal: Černiūtė-Amšiejienė, M.; Macijauskas, K.; Žekonytė, M. 2014. Klaipėdoje – daugiau dėmesio koordinuotam miesto vystymui // Klaipėdos architektūra 2013 (sudar. V. Dapkevičius), Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO), Klaipėdos miesto savivaldybė, Nr. 13, 2014, ISSN 2029-9559. p. 8–13.
