Urbanistikos skyrius

Lietuvos didžiųjų miestų patirtis teritorijų planavimo koordinavimo ir operatyvaus planavimo srityje yra įvairi. Vilnius, Kaunas ir Šiauliai turėjo ar vis dar turi savivaldybės įmones, užtikrinančias operatyvinį planavimą, kuris apima įvairaus lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimo stebėseną. Kadangi Klaipėdoje tokia struktūra nebuvo sukurta, visi teritorijų planavimo dokumentai ir studijos perkamos rinkoje. Tiek viena, tiek kita patirtis turi savo privalumų ir trūkumų.

Rengiant Klaipėdos miesto savivaldybės strateginį plėtros planą 2013-2020 metams, buvo pastebėta, kad teritorijų planavimo procesas mieste yra nepakankamai koordinuotas. Remiantis šia išvada strateginiame plane numatyta tikslinė priemonė – sustiprinti Urbanistinės plėtros departamentą, įkuriant jame Urbanistikos skyrių, kuris koordinuotų savivaldybės veiklą teritorijų planavimo srityje.

Naujojo struktūrinio padalinio veiklos gairės apima šiuos veiksmus: 

• UŽDUOTIES PARENGIMAS. Aiškios planavimo darbų užduoties suformulavimas bei išsamių išeities duomenų pateikimas yra svarbiausias sėkmingo planavimo proceso pagrindas. Prieš pradedant dokumento rengimą būtina atlikti pirminę planuojamos teritorijos ar objekto esamos padėties apžvalgą, pasirengti reikalingus tyrimus, suformuluoti aiškią užduotį ir sąlygas.
• RENGIMO PROCESO PRIEŽIŪRA. Planavimo dokumentų rengėjų Lietuvoje netrūksta, tačiau atsirinkti didžiausią patirtį ar reikalingas kompetencijas turinčiuosius – būtina. Sėkmingam planavimo procesui pamatus pakloja tinkamai atlikti parengiamieji darbai. Tačiau nepalyginamai svarbiau yra tinkamas užsakovo-organizatoriaus funkcijų atlikimas ir betarpiškas bendradarbiavimas su plano rengėjais. Tai pareikalauja daug specifinių žinių ir kvalifikacijos tiek iš savivaldybės specialistų, tiek ir rengėjų. 
• SPRENDINIŲ TAIKYMAS IR ĮGYVENDINIMAS. Parengti teritorijų planavimo dokumentai neturi būti kaupiami stalčiuose. Detaliųjų planų sprendiniai turi būti sistemingai viešinami, jų sprendinius pristatant visuomenei. Kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ar su miesto plėtra susijusių studijų išvados negali likti vien popieriuje ar pasimesti kompiuterinėse laikmenose – jie turi būti integruoti į miesto bendrąjį planą. Tokiu būdu visi atsakymai į su miesto vystymu susijusius klausimus atsidurtų viename kompleksiniame dokumente. Sistemingas bendrųjų ir specialiųjų planų sprendinių realizavimas galimas tik parengus atitinkamas jų įgyvendinimo programas ir jomis vadovaujantis. Šių programų turinys turi būti viešinamas, kad prie miesto vystymo galėtų aktyviai prisidėti vietos ir užsienio verslo struktūros, o regioniniu mastu svarbūs projektai taptų valstybės vykdomų programų dalimi.
• ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA. Teritorijų planavimo dokumentais kaip ir strateginiais planais savivaldybė užsibrėžia miesto plėtojimo kryptis, tikslus ir priemones, bei kaip jų bus siekiama. Planų įgyvendinimo stebėsenos vykdymas yra būtina tęstinio planavimo sąlyga. Šio proceso metu išsiaiškinamas planavimo sprendinių realizavimo laipsnis ir progresas, identifikuojamos problemos, renkami siūlymai ir pastabos. Stebėsenos vykdymas sudaro sąlygas koreguoti planavimo sprendinių įgyvendinimo programas ir leidžia nustatyti naujų planavimo darbų poreikį. Šio proceso eigoje atsiradusi išsami miesto teritorinės raidos informacija turi būti pristatoma visuomenei.
• VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR ĮTRAUKIMAS. Siekiant detaliau įvertinti gyventojų poreikius ir lūkesčius, verslo struktūrų interesus, patikrinti miesto politikų vizijas, būtina jau ankstyviausioje planavimo darbų stadijoje pradėti vykdyti tikslines visuomenės įtraukimo priemones. Informacija apie patvirtintus ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus reikia pateikti paprastai ir suprantamai, naudojant tiek tradicines, tiek interaktyvias priemones. Susidomėjusiems visuomenės atstovams turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su pilna projektų medžiaga, išaiškinami motyvuotų pasiūlymų dėl planavimo dokumentų teikimo būdai. Miesto bendruomenė reguliariai turi būti supažindinama su miesto bendrojo plano įgyvendinimu ir ateityje numatomais planavimo darbais.

Klaipėdos savivaldybei rengiant teritorijų planavimo dokumentus, svarstant jų sprendinius pasitelkiama įvairių specialistų komanda, kurių bendras darbas ir konstruktyvios diskusijos veda prie pagrįstų sprendimų priėmimo. Darbų tęstinumo ir integralumo principais grindžiamas ir viso Urbanistikos skyriaus vidinis darbas. Skyriaus specialistams priskirtos konkrečios funkcijos, tačiau dažnu atveju projektų eigoje jos persipina ir tai skatina aukštesnę darbo kokybę, užtikrina planavimo darbų skaidrumą ir viešumą. 2014 metų balandžio mėnesį suformuotas skyriaus kolektyvas ne tik perėmė anksčiau pradėtus darbus, bet intensyviai ruošiasi svarbiausiems miesto vystymo projektams ateityje.

Parengta pagal: Černiūtė-Amšiejienė, M.; Macijauskas, K.; Žekonytė, M. 2014. Klaipėdoje – daugiau dėmesio koordinuotam miesto vystymui // Klaipėdos architektūra 2013 (sudar. V. Dapkevičius), Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO), Klaipėdos miesto savivaldybė, Nr. 13, 2014, ISSN 2029-9559. p. 8–13.