2017-06-01

DARNAUS JUDUMAS DISKUSIJOS: DVIRAČIŲ DALINIMOSI SISTEMA, PĖSTIEJI, EISMO SAUGA IR TRANSPORTO SISTEMOS VISUOTINIMAS


2017 metų gegužės 18 dieną vyko PORTIS projekto pristatymas ir Klaipėdos miesto darnaus judumo plano renginys „Darnus judumas mieste: bevariklis transportas, eismo sauga ir transporto sistemos visuotinimas“. Renginys vyko Kūrybiniame inkubatoriuje "Kultūros fabrikas". Susitikimo tikslas buvo pristatyti PORTIS projektą, aptarti dviračių dalijimosi sistemos galimybes Klaipėdos mieste bei diskutuoti apie Klaipėdos pėsčiųjų, dviratininkų ir žmonių, turinčių specialiųjų poreikių, judėjimo problemas, eismo saugą ir transporto sistemos visuotinimą, diskutuoti apie bevariklio transporto plėtros viziją ir galimos integracijos ir skatinimo priemones.


PORTIS projekto pristatymas

PORTIS projektas ir dviračių dalinimosi sistema Klaipėdoje

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dalyvauja projekte PORTIS (Uostamiesčiai: darnaus judumo principų integravimas, angl. PORT-Cities: Integrating Sustainability). Projekto partneriai -kiti Europos miestai: Antverpenas (Belgija), Aberdynas (Jungtinė Karalystė), Triestas (Italija), Konstanca (Rumunija) bei įvairios mokslo institucijos. Projekto tikslas – bendromis jėgomis surasti inovatyvius sprendimus, siekiant subalansuoti augančius miestų ir uostų transporto srautus, pasiūlyti naujus urbanistinius, transporto reguliavimo ir alternatyvaus judėjimo modelius. Projekto vykdymo laikotarpis – 48 mėnesiai (iki 2020 m. rugsėjo). PORTIS projekto tikslus, uždavinius, užsienio ir Lietuvos partnerius, bei numatomos įgyvendinti priemonės pristatė Vaiva Varnaitė iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos su partneriu UAB Smart Continent.

Vykdant PORTIS projektą, planuojama Klaipėdoje įrengti dviračių dalinimosi sistemą (bike sharing). Renginio dalyviams buvo pristatyta planuojamos įrengti dviračių dalijimosi sistemos pasirinkimas Klaipėdos mieste, techninės savybės, apžvelgta užsienio patirtis. Po pristatymo vyko diskusijos prie Klaipėdos žemėlapio ir dalyviai žymėjo, kur norėtų matyti dviračių dalinimosi stoteles. 


Antrą renginio dalį moderavo  darnaus judumo plano rengėjų komanda - Pupa – strateginė urbanistikaCivitta ir VGTU Teritorijų planavimo mokslo instituto. Visų pirma buvo apžvelgta esama pėsčiųjų ir dviračių takų situacija, eismo įvykių statistika bei susisiekimo infrastruktūros pritaikymas neįgaliesiems.



Pristatymo skaidrės 

Dviratininkai ir pėstieji

Klaipėdos lygus reljefas, linijinė miesto struktūra bei neblogai išvystytas dviračių ir pėsčiųjų takų tinklas lemia teigiamas sąlygas judėjimui dviračiu ar pėsčiomis. Tačiau šiuo metu vykdoma anketinė gyventojų apklausa apie miestiečių keliones parodė, kad tik 1,6% kelionių yra atliekam dviračiu ir 29,1% pėsčiomis. 
Iš beveik 400 atsakiusių anketą, tik 2,8%  dviračiais važinėja kas dieną, trečdalis (34,2%) važiuoja kartą ar kelis kartus per savaitę, beveik du trečdaliai (63%) dviračiu nevažinėja niekada. Kaip svarbiausią priežastį, kuri paskatintų dažniau naudotis dviračiu, respondentai atsakė – tai galimybės saugiai palikti dviratį (73%). Taip pat dviračių naudojimą skatintų dviračių eismo saugumas ir vientisas takų tinklas. 


Pagal anketos rezultatus, beveik trečdalis (28,6%)  Klaipėdiečių  pėsčiomis vaikšto kas dieną. Kiti du trečdaliai (33%) pėsčiomis juda labai retai (1-2 kartus per savaitę). Itin gąsdinantis skaičius, galvojant apie miestiečių sveikatą, yra niekada nevaikštančių skaičius, tai yra net 8,6 %. 65% respondentų atsakė, kad vaikščiotų daugiau, jei takai būtų apšviesti.  




Eismo saugumas
Nesaugumas keliuose ir didelis eismo įvykių skaičius yra viena iš priežasčių, kodėl miestiečiai nesirenka dviračių savo kelionėms. Eismo įvykių statistika Klaipėdoje: 

Klaipėdoje įvyksta maždaug 146 eismo įvykiai 100 tūkst. gyventojų; 

Sužeistųjų ir žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius beveik perpus nukrito per pastaruosius dešimt metų. 2006 metais buvo sužeista 416 asmenų, žuvo 16, o 2015 metais sužeisti 227, žuvo 2; 
Daugiausiai eismo įvykių įvyksta liepos ir rugpjūčio mėnesiais, mažiausiai – vasarį;
Daugiausiai eismo įvykių ir sužeistųjų yra Taikos prospekte (sužeista 46) bei Šilutės plente (sužeista 35). Liepų, H.Manto ir Priestočio gatvėse taip pat nemažai sužeistųjų, vidutiniškai po 11.


Susisiekimo infrastruktūros pritaikymas neįgaliesiems
Klaipėdos viešojo transporto infrastruktūra yra neblogai pritaikyta regėjimo negalią turintiems. Viešojo transporto priemonės turi tiek vidinius tiek išorinius garsiakalbius, pranešančius apie maršrutą ir stoteles, tačiau tik 39 stotelės turi dangos pritaikymą silpnaregiams.  Viešojo transporto autobusai yra žemagrindžiai, 99% jų pritaikyti žmonėms turintiems judėjimo negalią. Tačiau eksperimentas, kurį vykdė seminaro dalyviai, parodė, kad nors ir autobusai yra pritaikyti, ne visi gali vežti neįgaliuosius. Dalis autobusų yra techniškai netvarkingi. 

Judėjimo vežimėliu eksperimentas

Žmonės su judėjimo negalia bandė judėti Klaipėdoje, eiti ir važiuoti senamiestyje, pliaže ir parkuoti automobilį. Savo patirtį jie filmavo ir pristatė renginio metu. Pirmoje eksperimento dalyje pėstysis ir žmogus su judėjimo negalia ėjo nuo Jono kalnelio tilto, palei Dangę iki Karlskronos aikštės. Pėstysis šį atstumą nuėjo per 8  minutes, tuo tarpu žmogus su vežimėliu dėl aukščių skirtumo ir tinkamo tako nebuvimo turėjo rinktis kitus kelius ir iki tikslo nuėjo per 24  minutes, tai yra tris kartus ilgiau. To pačio eksperimento metu buvo bandyta važiuoti viešuoju transportu, tačiau tik trečiame autobuse veikė pandusas, kuriuo žmogus su vežimėliu galėjo patekti į autobusą. Kituose jis buvo įrengtas, tačiau neveikė.


Įspūdžių pasidalinimas apie judėjimą su neįgaliųjų vežimėliu Klaipėdoje

Po esamos būklės pristatymų vyko diskusijos trijose grupėse. Diskutuota apie problemas šiomis temos:

1. Pėsčiųjų zonos ir pėsčiųjų takai;
2. Universalus dizainas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis;
3. Dviračių takų tinklas ir infrastruktūra;
4. Eismo sauga ir saugumas;
5. Informavimas ir edukacija.


Diskusijos grupėse
Problemų įvardinimas ir prioretizavimas

Diskusijų metu buvo įvardintos pagrindinės bevariklio transporto, eismo saugos ir žmonių turinčių negalią judėjimo problemos Klaipėdoje:



  • Mieste takai yra per siauri, juose per mažai erdvės, takai yra prastai prižiūrimi;
  • Infrastruktūra yra nepritaikyta turintiems fizinę negalią, universalaus dizaino taikymo trūkumas;
  • Senamiesčio dangų nepritaikomumas;
  • Aukšti bortai, dideli aukščių skirtumai;
  • Nėra vientisos ženklinimo sistemos, trūksta nuorodų. Esamas ženklinimas dažnai yra klaidinantis. Tai kuria nesaugias situacijas, kai eismo dalyvių takai kertasi;
  • Apšvietimo takuose trūkumas;
  • Infrastruktūra neužtikrina eismo dalyvių saugumo;
  • Komunikacijos stygius - naujuose projektuose neįtraukiami neįgalieji;
  • Vientiso dviračių, pėsčiųjų, neįgaliųjų takų tinklo nebuvimas; 
  • Eismo dalyvių kultūros nebuvimas, nepagarba kitiems eismo dalyviams, netolerancija;
  • Netinkamai sureguliuoti šviesoforai pėsčiųjų nenaudai (daug reikia laukti, o po to labai greitai pereiti gatvę).


Vizija: Visas miestas po kojomis
Diskutuojant apie darnaus judumo viziją, visi dalyviai įvardino, kad Klaipėda turi būti miestas pasiekiamas visiems, kuriame taikomas universalus dizainas, pagalvota apie visų poreikius,  visiems lengva orientuotis ir judėti. 

Diskusijų dalyviai įvardino priemonės, kurios galėtų tą viziją padėti pasiekti, visų pirma tai visai infrastruktūrai taikomi universalaus dizaino principai (takai, dangos, bortų, aukščių skirtumų naikinimas, pandusų įrengimas, faktūrinės juostos), taip pat svarbu yra takų apšvietimas, takų ženklinimas, eismo saugumo didinimo priemonės, tokios kaip pėsčiųjų salelės gatvėse, važiuojamųjų juostų susiaurinimai ir iškreivinimai, pakeltos perėjos, mokymai apie saugumą eisme. Važiavimą dviračiu populiarintų miesto dviračių dalinimosi sistema, dviračių stovų įrengimas, takų tinklo plėtra, ženklinimas ir maršrutų schemos, mini dviračių garažų su nuomos punktu, inventoriumi, taisykla įrengimas.

Apie darnaus judumo planą

Visos diskusijų metu išsakytos mintys taps atspirties tašku vertinant esamą Klaipėdos susisiekimo būklę ir parenkant priemones skatinančias darnų judėjimą. Tikslios priemonės bus pristatytos Klaipėdos miesto darnaus judumo plane, kuris bus parengtas iki 2017 metų galo. Rengiant darnaus judumo planą yra dirbama su darnaus judumo komitetu, visi susitikimai yra atviri ir į juos yra kviečiami miestiečiai, ateiti, diskutuoti ir išreikšti savo nuomonę.

Kitas susitikimas planuojamas birželio 8 dieną, Kūrybiniame inkubatoriuje "Kultūros fabrikas", Bangų g. 5A, renginio pradžia 15.00 val. Renginio tema „Miesto logistika, parkavimas, modalinis pasiskirstymas ir elektromobiliai“. Birželio 8 d. renginio programa

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą