Tęsiamas Klaipėdos bendrojo plano viešinimas

Uostamiesčio savivaldybėje trečiadienį surengtoje konferencijoje pristatyta Klaipėdos miesto bendrojo plano viešinimo eiga. Skatinta plačiau pažvelgti į jo esmę, rengimo procesus, sąlyčio taškus su kitais lygiagrečiai rengiamais dokumentais. Taip pat pristatyti bendrojo plano keitimo preliminarūs sprendiniai, pasiūlymai bei susitikimų su gyventojais išvados.

Pristatant dokumentą jau yra įvykę keturi susitikimai su miesto bendruomene. Juose užduota apie septyniasdešimt klausimų, dar pustrečio šimto iki tol. „Tokie susitikimai neša dvigubą naudą – miestas planuojamas atsižvelgiant į gyventojų pageidavimus, o visuomenė gali susipažinti su sprendiniais bei sudalyvauti procese. Per visą šį laikotarpį žmonėms kilo daug klausimų – nuo netinkamai veikiančios kanalizacijos iki miesto vystymo peripetijų“, – pasakojo architektas Aurimas Baužys. Visi gyventojų pasiūlymai nagrinėjami. Ar atsižvelgti į juos sprendžiama remiantis galiojančiais teisės aktais bei įvertinant aplinkines teritorijas. „Tiesa, žmonės dažniausiai pageidauja savo artimiausios aplinkos pokyčių. Su bendruoju planu tai ir susiję, ir ne. Iš vienos pusės dokumentas apibrėžia tik bendrąsias gaires, kurios vėliau tobulinamos. Antra vertus, jei miestas planuojamas darniai, tai pajus visi gyventojai“, – aiškino uostamiesčio savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė.  

Šia konferencija galimybės teikti pasiūlymus bendrajam miesto planui nesibaigia. Visi norintys gali teikti pasiūlymus raštu planavimo organizatoriui (adresu Liepų g. 11, 91502 Klaipėda ir (ar) el. paštu planavimas@klaipeda.lt) per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laiką iki viešo susirinkimo pabaigos, apie kurį bus paskelbta atskirai.

Konferencijos vaizdo įrašą galite pasižiūrėti čia: https://youtu.be/3rkgMmRSU7Y  ​

Informaciją apie Klaipėdos miesto bendrąjį planą rasite čia: https://www.klaipeda.lt/lt/teritoriju-planavimas/urbanistinio-planavimo-programa/klaipedos-miesto-bendrojo-plano-keitimas/2590

Kviečiame dalyvauti Klaipėdos miesto bendrojo plano rengime!

Klaipėdos miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, kviečia gyventojus į renginių ciklą, skirtą papildomam rengiamo bendrojo plano viešinimui. Renginių ciklo metu numatomi keturi susitikimai - diskusijos su miesto rajonų grupių gyventojais ir konferencija, skirta susipažinti su rengiamo bendrojo plano preliminariais sprendiniais bei plačiau pažvelgti į tokio tipo dokumento rengimo reikšmę miesto ir šalies kontekste.

Susitikimai su gyventojais. Pajūrio, Danės, Baltijos ir Marių rajonų grupių gyventojai kviečiami į susitikimus - diskusijas, kurių metu bus pristatomi Klaipėdos miesto bendrojo plano preliminarūs sprendiniai, trumpai apžvelgiamas teritorijos charakteris bei aptariami kiekvienai iš rajonų grupių gauti pasiūlymai bendrojo plano rengimo laikotarpiu. Susitikimų su gyventojais metu organizatoriai kvies į diskusiją, kurios metu gyventojai galės užduoti klausimus ir teikti pasiūlymus plano rengėjams ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovams.

Susitikimai su gyventojais vyks Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje (Liepų g.11, Klaipėda, III aukštas), Numatomi susitikimų laikai:

• Marių rajonų grupė                                  2019 06 17, 17.30 - 19.30 val.
• Baltijos rajonų grupė                                2019 06 18, 17.30 - 19.30 val.
• Danės rajonų grupė                                 2019 06 19, 17.30 - 19.30 val.
• Pajūrio rajonų grupė                                2019 06 20, 17.30 - 19.30 val.

Kviečiame teikti paraiškas pranešimams rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano temomis, kurias atrinkti pranešėjai pristatys susitikimų su gyventojais metu. Norintys rengti pranešimus kviečiame užpildyti anketą: http://bit.do/eTMNE Paraiškų teikimo terminas: 2019 06 12 17.00 val.

Konferencija. Konferencijos pranešėjai kvies plačiau pažvelgti į bendrojo plano esmę, jo rengimo procesus, sąlyčio taškus su kitais lygiagrečiai rengiamais dokumentais. Taip pat numatoma apibendrinti Klaipėdos miesto bendrojo plano preliminarius sprendinius, apžvelgti bendrojo plano keitimo pasiūlymus bei pristatyti susitikimų su bendruomenėmis išvadas.

Konferencijos vieta: Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje (Liepų g.11, Klaipėda, III aukštas). Konferencijos laikas: 2019 liepos 3 d. 10.00 - 13.00 val.

Facebook renginio nuoroda: https://www.facebook.com/events/2352773475050763/

Išsamesnė informacija apie renginius prisegtame dokumente (BP_Viesinimas_kvietimas.pdf)

Kylant klausimams kviečiame susisiekti elektroniniu paštu laskao.klaipeda@gmail.com ir planavimas@klaipeda.lt 

Klaipėdos miestas – ateities miestas

Balandžio 19-ąją vykusiame Darnaus judumo forume paskelbti ateities miestai, kurių darnaus judumo scenarijuose iki 2030-ųjų numatytos labiausiai keliavimo įpročius keičiančios bei aplinkai draugiškiausios judumo priemonės.

Apdovanotos trys savivaldybės – Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio. Ateities miesto apdovanojimas Klaipėdos miesto savivaldybei įteiktas už ambicingiausią darnaus judumo mieste viziją.

Klaipėdos miesto darnaus judumo planas patvirtintas 2018 m. rugsėjo 13 d. Parengtoje darnaus judumo vizijoje: „Klaipėda – sveikas ir aplinkai draugiškas, greitas ir patogus miestas“, siekiama kurti sveiką ir aplinkai draugišką miesto aplinką bei užtikrinti greitą ir patogų miestiečių judėjimą. Tai pasiekiama įgyvendinant apibendrintą, pasirinktą 2030 metų Klaipėdos judumo variantą, kuriame sujungiami trijų skirtingų variantų privalumai: viešojo transporto paslaugų kokybės gerinimas; judėjimo bevarikliu transportu skatinimas bei darnaus automobilių eismo užtikrinimas. Susipažinti su Klaipėdos miesto darnaus judumo planu galima ČIA.

Svarbu paminėti, kad parengtas Klaipėdos miesto darnaus judumo planas nesiruošia nugulti į stalčių. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2019 m. balandžio 12 d. posėdyje pritarė Klaipėdos miesto dalyvavimui partnerio teisėmis tarptautinės programos URBACT III projekte „Gyvos gatvės“ (angl. „Thriving streets“ (toliau – Projektas). Projekto tikslas – parodyti ekonominę ir socialinę darnaus judumo (mobilumo) naudą miestiečiams. Klaipėdos miesto savivaldybė, dalyvaudama Projekte, tikisi koncentruotis į pagrindinių trijų sričių problematiką (tačiau ji gali būti papildyta, modifikuota pagal vietos veiklos grupės diskusijas):

• saugumas viešose miesto erdvėse;
• senamiesčio centrinė dalis bemotoriam transportui;
• gyventojų motyvavimas keisti mobilumo įpročius.

Šiame projekte bus tęsiamos diskusijos apie darnaus judumo skatinimą, taip pat, kaip pilotinis projektas bus įgyvendinta viena iš Klaipėdos miesto darnaus judumo veiksmų plano priemonė. Projekto rezultatas – kartu su užsienio partneriais, mokslo, vietos valdžios, verslo ir bendruomenių atstovais parengtas integruotas veiksmų planas (IAP) dėl ekonominės ir socialinės darnaus judumo priemonių įgyvendinimo Klaipėdos miesto naudos įvertinimo.

Kūrybinės dirbtuvės: idėjos Klaipėdos miesto rytinei daliai

Klaipėdos miesto savivaldybė, pradėdama rengti didelės teritorijos mieste susisiekimo specialųjį planą, vykdė gyventojų įtraukimo projektą - kūrybines dirbtuves. Šių dirbtuvių procese dalyvavo miestiečiai, o dirbtuvių rezultatai ir toliau bus naudojami tiek planavime, tiek kaip pagalbinė viešinimo medžiaga. Jaunieji urbanistai iš Klaipėdos siūlė savo vizijas, nekilnojamojo turto vystytojai kalbėjo apie problematiką ir teikė savo pasiūlymus. Mieste projektuojantys architektai ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytojai konsultavo bei dalinosi įžvalgomis. Miestiečiai, besidomintys Klaipėdos plėtra kėlė įvairius klausimus.

Analizuojama rytinės Klaipėdos miesto dalis – apie 560 ha teritorija tarp Tauralaukio, magistralinio kelio A13, Paupių bei Dangės upės. Teritorijos turimos savybės - turtingi gamtiniai ištekliai, istorinio paveldo inkliuzai bei patogi vieta miesto centro atžvilgiu – puiki perspektyva tvaraus miesto rajono vystymui. Tačiau kokybišką miesto plėtrą šiuo metu riboja susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trūkumas bei miesto plėtrai nepritaikyta žemės sklypų struktūra. Silpni ryšiai tarp agrarinio rytinio ir urbanizuoto vakarinio Dangės kranto buvo nulemti reljefo - platus Dangės upės slėnis, pelkėti smėlingi dirvožemiai ir upės potvynių režimas bei miesto raidos dinamikos. Iki Antrojo pasaulinio karo susiformavusi radialinė centrinės miesto dalies struktūra bei linijinė Smeltės gyvenvietės struktūra palei besivystantį uostą ir pramonę Kuršių marių pakrantėje po Antrojo pasaulinio karo generaliniais miesto planais buvo performuota į linijinę struktūrą, nusidriekusią į pietus nuo istorinės miesto dalies. Šis virsmas nulėmė rytinės Klaipėdos dalies ir Dangės upės slėnio vaidmens sumažėjimą iki tol dominavusį istorinio miesto raidoje. Šiuo metu prasidėjusi neišvengiamai rytinės Klaipėdos urbanizacijai stinga koordinuotos plėtros, todėl planuojami atskiri sklypai neformuojant darnios urbanistinės struktūros su rišlia susisiekimo bei inžinerinių tinklų sistema, socialine bei rekreacine infrastruktūra, kokybiškomis viešosiomis ir privačiomis erdvėmis.

Viena iš priežasčių, kodėl miesto gyventojai ieško būsto priemiestyje, yra būsto pasiūlos įvairovės miesto teritorijoje stoka. Ši naujos plėtros rytinė miesto dalis gali būti vieta, kurioje būtų pasiūlyti būstai skirtingus poreikius ir pajamas turintiems miestiečiams. Taip pat ir kokybiški aplinkos bei susisiekimo ir socialinės infrastruktūros sprendimai, kurie lemtų investicijų atsparumą ir teritorijos ilgaamžiškumą. Miesto tankinimas yra svarbus kokybiško gyvenimo prioritetas. Miestietiška aplinka, siūlanti komfortiškus atstumus iki socialinių, kultūrinių centrų, skatinanti socialinį gyvenimą bei mažinanti infrastruktūros priežiūros ir įrengimo kaštus.

Pradedamas rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialusis planas – viena iš priemonių galinčių struktūruoti šią plėtrą, numatant darnią susisiekimo sistemą, formuosiančią šios miesto dalies urbanistinį karkasą bei kuriančią trūkstamas jungtis su esamais šiaurinės Klaipėdos kvartalais bei viešosiomis erdvėmis. Siekiant kokybiškai vystyti teritoriją būtina numatyti ne vien susisiekimo sistemos, tačiau ir būsimo užstatymo parametrus, jo charakterį. 

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija surengė Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybines dirbtuves, kurių metu miesto bendruomenė, architektai ir architektūros studentai buvo kviečiami prisidėti prie tolesnio teritorijos vystymo siūlant galimus scenarijus ir plėtros idėjas.

Kūrybinių dirbtuvių tikslas - supažindinti visuomenę su rytinės Klaipėdos miesto dalies teritorijos plėtros galimybėmis, probleminėmis situacijomis plėtojant susisiekimo infrastruktūrą, akcentuoti procesų koordinavimo būtinybę bei informuoti visuomenę apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pradedamą rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., Kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialųjį planą.

Kūrybinės dirbtuvės vyko dviem sesijomis. Pirmos sesijos metu architektai ir architektūros studentai kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros dėstytojais rengė galimus teritorijos vystymo scenarijus. Po to vykusios antrosios sesijos metu visuomenės atstovai susipažino su galimomis vystymo vizijomis. Diskusijos bei kūrybinės sesijos metu išsakė savo nuomonę ir siūlymus dėl tolimesnės teritorijos plėtros. Abiejų sesijų rezultatai ir išvados pristatyti 2018 metų lapkričio 16 d., Klaipėdos miesto savivaldybėje vykusiame renginyje. Taip pat parengta ekspozicija ir skaitmeninis leidinys, išsamiai pristatantys apibendrintus kūrybinių dirbtuvių dalyvių pasiūlymus, planavimo eskizus, rezultatus ir išvadas. 

1 pav. Kūrybinių dirbtuvių I-osios sesijos procesas

Pirmos kūrybinių dirbtuvių dalies tikslas buvo sukurti skirtingus teritorijos vystymo scenarijus. Juos parengė trys komandos, sudarytos iš praktikuojančių jaunų architektų, VGTU architektūros studentų, padedant Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojams - dr. Daliai Dijokienei, dr. Matui Cirtautui ir Mildai Žekonytei. Apibendrinus visas pasiūlytas idėjas, kūrybinių dirbtuvių dalyviai parengė tris urbanistines koncepcijas, kurios perteikia potencialias teritorijos urbanistinio formavimo kryptis.

2 pav. K1 komandos parengta pagrindinė koncepcijos schema

3 pav. K2 komandos parengta pagrindinė koncepcijos schema

4 pav. K3 komandos parengta pagrindinė koncepcijos schema

Antroje kūrybinių dirbtuvių dalyje dalyvavo suinteresuotos visuomenės atstovai, teritorijos vystytojai ir miesto architektai. Diskusijos ir kūrybinės sesijos metu siūlytos idėjos iš dalies atspindi tiesioginių teritorijos naudotojų interesą. Išsakytos pastabos turėtų būti vertinamos rengiant strateginius nagrinėtos teritorijos planavimo dokumentus, taip pat rengiant viso miesto bei jo prieigų vystymą.

5 pav. Kūrybinių dirbtuvių II-osios sesijos procesas

Įvertinus diskusijos su visuomene metu išsakytus teiginius bei pateiktus atsakymus matoma, jog teritoriją vystant svarbus prioritetas teikiamas upės pakrančių įveiklinimui, jas pritaikant rekreacinei veiklai. Teritorija matoma kaip nauja dinamiška miesto dalis su dominuojančia skirtingos užstatymo tipologijos gyvenamąja funkcija, turinti unikalų charakterį (istorinių dvarelių įprasminimo prioritetas) ir kintančią architektūrą, taip pat turinti savo kultūrinius ir socialinius centrus – švietimo (aukštas prioritetas), gydymo, laisvalaikio, kultūros įstaigas. Diskusijos metu buvo išgrynintos pagrindinės probleminių klausimų grupės - susisiekimo, rekreacinė, inžinerinė, socialinė infrastruktūra bei urbanistinė plėtra.

Teritorijos lokacija - rytinė Klaipėdos miesto riba, esanti netoli miesto centro ir jungtis su stipriai besiplečiančiais priemiestiniais gyvenamaisiais rajonais, padiktuoja specifinę problematiką. Darnus teritorijos infrastruktūros integravimas į Klaipėdos miesto struktūrą bei sklandžių tranzitinių srautų iš priemiestinės dalies užtikrinamas yra kertiniai elementai lemiantys kokybišką teritorijos kaip miesto, o ne priemiesčio dalies vystymąsi. Teigiamas visuomenės požiūris ir rodomas interesas į darnaus judumo principų taikymą vystant teritorijos infrastruktūrą yra skatinantis veiksnys.

6 pav. Kūrybinių dirbtuvių rezultatų pristatymas

Menkai išvystyta teritorijos infrastruktūra yra tiek iššūkis, tiek ir galimybė. Planuojant bei įgyvendinant susisiekimo infrastruktūros sprendinius, teritorija gali tapti itin patrauklia alternatyva priemiesčių driekai - miesto dalis, turinti kokybišką aplinką ir būstus, atitinkančius skirtingus poreikius. Visuomenės indėlis – kertinis tvaraus miesto augimo elementas. Įvykusių dirbtuvių metu surinkti pasiūlymai padės kokybiškiau suplanuoti teritoriją. Jei turite pasiūlymų dėl rengiamo specialiojo plano, kviečiame teikti el. paštu: planavimas@klaipeda.lt, nurodant pasiūlymą, jo motyvus ir pasiūlymo teikėją.

Skaitmeninis leidinys, išsamiai pristatantis kūrybinių dirbtuvių pasiūlymus, rezultatus ir išvadas: https://issuu.com/laskao/docs/kmrd

Pagal Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO), Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros (VGTU AF UK) pateiktą medžiagą straipsnį parengė Gerda Antanaitytė.

„Biking South Baltic“ partnerių susitikimas

Klaipėdos regionas Lietuvoje pasižymi dideliu patrauklumu plėtoti aktyvų dviračių turizmą. Regioną per populiariausią Pajūrio dviračių trasą, kuri įteisinta ir paženklinta specialiais dviračių trasos ženklais, kerta trys tarptautinės dviračių trasos: „Eurovelo 10“ (Baltijos jūros žiedas), „Eurovelo 13“ (Geležinės uždangos kelias) ir Europos dviračių maršrutas „R-1“. Tai jog Klaipėdos miesto dviračių takų infrastruktūra patenka į ištisinę Pajūrio dviračių turizmo trasą yra geriausias potencialas visoje Lietuvoje plėtoti dviračių transportą. Galima teigti, kad Pajūrio dviračių trasa vystomas dviračių turizmas turi didžiausią potencialą ir sustiprina Klaipėdos regiono tarptautinį turizmo konkurencingumą.

Siekiant populiarinti bei tvariai vystyti dviračių turizmą tiek Klaipėdos, tiek visame Pietų Baltijos regione 2018 m. spalio 8-9 dienomis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos bei Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyrių specialistai dalyvavo Kopenhagoje vykusiame Interreg Pietų Baltijos programos projekto "Biking South Baltic" partnerių susitikime. Projekto tikslas – Pietų Baltijos regiono pakrančių gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių populiarinimas ir integravimas į „EuroVelo 10“ trasą. Projekte dalyvavo partneriai ir asocijuoti partneriai iš Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Belgijos ir Lietuvos.

Susitikimo metu pristatyta rengiama Baltijos jūros dviračių maršruto Kopenhaga-Rostokas-Gdanskas tvarios plėtros strategija iki 2030 metų („Sustainable developmnent strategy of the Baltic Sea Cycle Route Copenhagen-Rostock-Gdansk (2030)“), į kurią įtrauktas ir Klaipėdos regionas. Šio dokumento tikslas – sukurti Baltijos jūros dviračių maršruto aplink Baltijos jūrą plėtros rekomendacijas iki 2030 metų. Rekomendacijos parengtos remiantis projekto „Baltic South Baltic“ partnerių veikla ir patirtimi. Pagrindinis numatomas projekto rezultatas – didinti Baltijos jūros pakrančių turistinių vietų populiarumą, patrauklumą ir matomumą, kurios glaudžiai susijusios su tarpvalstybinio, tvaraus ir aktyvaus turizmo produktu – Baltijos jūros dviračių maršrutu Kopenhaga-Gdanskas.

1 pav. Stevnso skardis (Stevns klint) Danija

Taip pat diskutuota apie UNESCO pasaulio paveldo vertybių įtraukimą į maršruto sudėtį. Visame pasaulyje į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta apie 1000 išskirtinės visuotinės reikšmės kultūros ir gamtos paveldo vietų. Netoli Baltijos jūros (mažiau nei 100 km nuo jūros) išsidėsčiusios 31 vietos įtrauktos į pasaulio paveldo sąrašą. Baltijos jūros dviračių maršrutas (Eurovelo 10) kerta arba eina netoli šių vietų, esančių devyniose Baltijos jūros regiono šalyse. Vienas iš jų yra Stevnso skardis (Stevns Klint). Susitikimo metu pristatyta vizija, kaip ši gamtos vertybė ateityje bus integruota į Baltijos jūros dviračių maršrutą.

Parengtas Klaipėdos miesto darnaus judumo planas

Kviečiame susipažinti su Klaipėdos miesto darnaus judumo plano sprendiniais ( ČIA arba Savivaldybės administracijos (adresu Liepų g. 11, Klaipėda.) I aukšto skelbimų lentoje ir 116 kab.).

Pasiūlymus darnaus judumo planui galima teikti iki kovo 28 d. (imtinai) elektroniniu paštu planavimas@klaipeda.lt. Viešas Klaipėdos miesto darnaus judumo plano pristatomasis posėdis visuomenei vyks šių metų balandžio 5 d. 17.30 val. kūrybiniame inkubatoriuje „Kultūros fabrikas“, adresas Bangų g. 5A, Klaipėda. Susitikime bus pristatomi Klaipėdos miesto darnaus judumo plano tikslai, dokumento rengimo eiga, vizija ir sprendiniai, taip pat visuomenės pateiktos pastabos.

Klaipėdos miesto darnaus judumo planas – tai strateginio planavimo dokumentas, kurio tikslas užtikrinti šiandieninius ir rytojaus klaipėdiečių mobilumo poreikius, kurti geresnę ir sveikesnę miesto aplinką, siekti gamtosauginės, socialinės ir ekonominės darnos mieste.

Klaipėdos miesto darnaus judumo planą sudaro šios pagrindinės dalys:

• esamos situacijos analizė ir teminių dalių analizė, kuri buvo atlikta 2017 metų pirmą pusmetį ir pristatoma Klaipėdos miesto darnaus judumo plano pirmame ir antrame tome (I, II tomai ); 
• judumo mieste 2030 metais variantai ir 2020 metų veiksmų planas, kurie pristatomi trečiajame tome (III tomas). 

Esamos situacijos ir teminių dalių analizių pagrindu buvo sumodeliuotas scenarijus, kuris parodė, kad nesiimant darnaus judumo priemonių diegimo Klaipėdos mieste dar labiau didėtų automobilizacijos lygis ir mažėtų viešojo transporto naudojimas.

1 pav. Modalinių kelionių pasiskirstymas, esamas bei prognozuojamas 2030 metais, jei nebus įgyvendinama papildomų darnaus judumo priemonių. Šaltinis: Anketinė gyventojų apklausa (2017 m.) bei ekspertinis vertinimas sudarytas plano rengėjų.

Parengtuose trijuose skirtinguose darnaus judumo mieste variantuose buvo atskleistos skirtingų transporto rūšių plėtros galimybės bei galima įtaka gyventojų mobilumui bei miesto aplinkai taip pat atliktas jų tarpusavio vertinimas.

2 pav. Trys Klaipėdos judumo variantai atspindintys skirtingas miesto vystymo idėjas. Sudaryta plano rengėjų. 

Sujungus trijų skirtingų variantų privalumus sukurta Klaipėdos darnaus judumo vizija, kurioje numatomos Klaipėdos miesto darnaus judumo priemonės iki 2030 metų, kurios padės didinti viešojo transporto patrauklumą ir greitį, skatins judėjimą pėsčiomis ir dviračiais. 

3 pav. Klaipėdos miesto darnaus judumo vizijos 2030 m. schema. Sudaryta plano rengėjų.

Remiantis suformuota darnaus judumo vizija ir viso projekto metu atliktos analizės rezultatais, sudarytas išsamus veiksmų planas, numatantis projektus, padėsiančius iki 2030 m. Klaipėdoje pasiekti norimą modalinį kelionių pasiskirstymą ir kitus darnaus judumo tiklus. 

4 pav. Modalinis kelionių pasiskirstymas 2030 metais įgyvendinus Klaipėdos darnaus judumo veiksmų planą ir viziją. Sudaryta plano rengėjų.

Visi plano rengimo etapai buvo pristatyti darnaus judumo plano komitetui bei visuomenei viešuosiuose susitikimuose.

Klaipėdos miesto darnaus judumo planą rengia UAB „Civitta“, VGTU Teritorijų planavimo institutas ir MB „Pupa – strateginė urbanistika".

Visa informacija apie projekto eigą skelbiama savivaldybės tinklapyje https://www.klaipeda.lt/lt/teritoriju-planavimas/urbanistinio-planavimo-programa/klaipedos-miesto-darnaus-judumo-planas/3611

KONFERENCIJA „DARNAUS JUDUMO SPRENDIMAI KLAIPĖDAI“

Šių metų spalio 9–10 dienomis kūrybiniame inkubatoriuje „Kultūros fabrikas“ (Bangų g. 5A, Klaipėda) vyks konferencija „Darnaus judumo sprendimai Klaipėdai“. Kviečiame dalyvauti ir susipažinti su Civitas Portis projektu, Klaipėdos miesto darnaus judumo iššūkiais ir planais bei išgirsti apie gerąją užsienio šalių patirtį planuojant darnius miestus. Pranešimus skaitys ekspertai iš užsienio ir Lietuvos, vyks diskusijos. Renginys nemokamas.